Būreliai suaugusiems - sveikatos ir jaunystės šaltinis
Susipažinote su nauju žmogumi ir jis paklausė „O ką tu mėgsti veikti?“ Turbūt atsakymas, kad sėdėti viršvalandžius darbe ar scroll‘inti telefoną lovoje prie įjungto televizoriaus nėra tas atsakymas, kurį norėtumėte pasakyti garsiai. Tai ką reikėtų atsakyti? Jums reikia hobio. Bet ar ne prabanga tokiame skubančiame gyvenime turėti hobį? Ne. Tai būtinybė.
Gyvenimas iki 30-ties dažnam mūsų buvo ganėtinai aiškus ir suplanuotas – mokykla, profesinė ar aukštoji mokykla, darbas, karjera, šeima. Dažnam prie visų šių punktų sudėjus visas varneles kyla daugiau klausimų nei atsakymų – O kas toliau?. Įsigijome svajonių namus, mašinas, keliaujame po pasaulį, bet kasdienybėje kažko trūksta. Drąsesni pradeda ieškoti savęs, o kiti užsisukę gyvenimo rūpesčiuose tik tyliai pasvajoja, nes pasirodo svajonių daiktai ar atlyginimai džiugina ne ilgai.
Gyvenimo guru ir vedliai iš ekranų mums „svarbiausia laikas sau“, o kas tai yra? Ir ką veikti su savimi ar scroll‘inimas taip pat skaitosi jei esu viena kambaryje? Ne visai. Laikas sau – tai skyrimas laiko savo sportiniam, kūrybiniam ar intelektiniam tobulinimui. Be to, tai greičiausias ir geriausias būdas atsipalaiduoti po darbų ar tiesiog gyvenimo rūpesčių.
Tai ar žinai ką kitą kartą atsakysi į klausimą: „ką po darbo?“. Jei ne, mes padėsime tau išsirinkti. Bet geriausias būdas tai suprasti – išmėginti pačiam.
Būreliai suaugusiems kodėl jie reikalingi?
Būreliai suaugusiems – tai individualūs arba grupiniai užsiėmimai ir veiklos, skirtos suaugusiems žmonėms, kur galima mokytis naujų įgūdžių, sportuoti, kurti, tobulėti ar tiesiog smagiai praleisti laiką po darbo ar savaitgaliais.
Nors gyvenimo tempas yra didžiulis ir vienas dažniausių atsakymų, kad hobiams ar papildomoms veikloms paprasčiausiai nėra laiko, tačiau laiko reikėtų atrasti kiekvienam. Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta, kad laisvalaikio veiklos kiekvienam yra emocinės ir fizinės sveikatos šaltinis.
Geresnė emocinė savijauta ir streso mažinimas. Hobiai padeda atsiriboti nuo kasdienio streso, mažina įtampą ir suteikia emocinį balansą, kuris tiesiogiai prisideda prie geresnės psichologinės būklės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didelis gyvenimo tempas ir didelė ekranų įtaką dažnai kelią papildomą emocinį spaudimą ne tik vaikams bet ir suaugusiems, todėl susitelkimas į save ir savo veiklas, padeda atsipalaiduoti ir atkurti ramybę. Be to, šokio terapijos, dailės terapijos, sportas jau seniai yra įtraukti į depresijų ir priklausomybių gydymą. Tyrimai rodo, kad malonios laisvalaikio veiklos siejamos su geresne psichologine ir net fizine savijauta, o kūrybinės veiklos (pvz., menas) gali mažinti kortizolio lygį. Tai reiškia, kad hobis nėra tik pramoga – tai realus būdas nuraminti nervų sistemą ir atstatyti jėgas.
Savirealizacija. Mūsų kasdieninis darbas dažnai neatspindi mūsų asmeninių interesų ar kūrybiškumo, todėl būreliai mums padeda užpildyti savirealizacijos spragą arba tapti tuo, ko kažkada norėjome – boksininkais, balerinomis ar šokėjomis. O tai suteikia daugiau džiaugsmo, pasitikėjimo savimi ir motyvacijos.
Grąžina motyvaciją. Rutina suaugus dažnai suvalgo smalsumą, o kartu ir norą kažką keisti. Todėl jaučiamės pavargę, aptingę, galiausiai pereiname į nepasitenkinimo būseną ir jaučiamės nelaimingi. Nauja veikla sukuria aiškų tikslą, progresą ir vidinį „užsivedimą“, nes smegenys gauna naujų stimulų. Būtent todėl pomėgiai dažnai tampa tuo tašku, nuo kurio žmogus vėl pradeda jausti gyvenimo skonį ir norą veikti.
Mažina atskirtį. Suaugusiems dažnai sudėtinga kurti naujas draugystes ar aktyviai įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą, todėl būreliai tampa natūraliu būdu sutikti bendraminčius ir užmegzti prasmingus socialinius ryšius, ypatingai su panašius pomėgius turinčiais žmonėmis. Taip pat daugybė užsiėmimų rengia įvairias ir vasaros stovyklas, išvažiuojamuosius, šventinius renginius, todėl galima ne tik atrasti hobius, bet svarbiausia gerai praleisti laiką bendraminčių apsuptyje.
Didesnė savivertė ir pasitikėjimas savimi. Reguliari veikla ir matomas progresas kelia savivertės jausmą, padeda iš naujo patikėti savo gebėjimais ir drąsiau jaustis kasdienėse situacijose. Ne retai treneriai dalinasi, kad dažnai suaugę žmonės jų užsiėmimuose atsiskleidžia tarsi naujos asmenybės. Jautresnės tylios moterys tampa karingomis kovotojomis, nebijančiomis pastovėti už save, išdrąsėją ne tik veikloje, bet ir gyvenime. Taip pat jau anksčiau minėta motyvacija ir pasitikėjimas savimi, puikiai atsiskleidžia ir pastebimi išorėje.
Geresnė gyvenimo kokybė. Kartais gali atrodyti, kad užsisukus buityje ir taip nespėjame sutvarkyti visų namų kampų, tačiau kartais viena valanda per savaitę mėgstamoje veikloje tampa tikra energijos bomba, ir tuos kamps tvarkome daug greičiau, o su šeima laiką leidžiame daug mieliau. Psichologijoje plačiai taikoma savideterminacijos teorija (Self-Determination Theory) aiškina, kad mūsų gerą savijautą labiausiai palaiko trys dalykai: autonomija (aš renkuosi), kompetencija (aš tobulėju) ir ryšys (aš priklausau). Būreliai suaugusiems natūraliai „sudeda“ visus tris: pats pasirenki veiklą, matai progresą ir bendrauji su žmonėmis. Prasmingas laisvalaikis padeda išlaikyti balansą tarp darbo, poilsio ir asmeninio gyvenimo.
Jaunina. Sakoma, kad jauni esame tol, kol gyvenime yra „pirmų kartų“ – ir tai turi mokslinį pagrindą. Suaugus dažnai įkrentame į rutiną, o rutina mažina smalsumą, motyvaciją ir vidinį džiaugsmą. Nauja, dar nebandyta veikla sukuria atradimo jausmą, lengvą adrenalino bangą ir grąžina emocinį gyvumą, todėl kartais net 70-mečio akys gali blizgėti labiau nei 30-mečio. Tyrimai rodo, kad naujovės aktyvina dopamininę motyvacijos sistemą, kuri siejama su energija, įsitraukimu, mokymusi ir net geresne atmintimi – tai aprašoma NOMAD modelyje, aiškinančiame, kaip naujos patirtys palaiko smegenų plastiškumą ir „užveda“ žmogų veikti. Be to, realaus gyvenimo tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis parodė, kad mokantis naujų įgūdžių (net kelių vienu metu) gerėja kognityvinės funkcijos, o tai reiškia, kad naujos veiklos veikia kaip smegenų treniruotė ir padeda išlaikyti aštrumą bei gyvumą.
Mažina demencijos ir Alzheimerio riziką, nes „treniruojamos“ smegenys, o ne tik atmintis. Ilgą laiką buvo populiari mintis, kad smegenų senėjimą geriausiai lėtina atminties lavinimas – pavyzdžiui, eilėraščių mokymasis mintinai ar kryžiažodžiai. Tačiau šiandien neurologai ir kognityvinių mokslų tyrimai vis dažniau pabrėžia kitą principą: stipriausiai smegenis jaunina ne pažįstamos užduotys, o nauja, dar nepatirta veikla, kuri verčia smegenis kurti naujus ryšius ir persitvarkyti. Būtent todėl įvairūs ilgalaikiai tyrimai rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas, socialinis įsitraukimas ir intelektualiai sudėtingos naujos veiklos siejamos su mažesne demencijos rizika bei lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu. Kitaip tariant, kai darai tai, ką jau seniai moki, smegenys „važiuoja autopilotu“, o kai mokaisi naujo – jos priverstos realiai dirbti. Jeigu tau 40 metų ir niekada neskambinai pianinu? Tuomet tai bus viena geriausių treniruočių smegenims, nes reikės vienu metu valdyti rankas skirtingu ritmu, sekti garsus, laiką ir koordinaciją. Tai nėra lengva – bet būtent tas „sunkumas“ ir yra didžiausia vertė: naujas įgūdis sukuria stiprų pažintinį krūvį, kuris palaiko smegenų plastiškumą ir ilgainiui prisideda prie didesnio vadinamojo kognityvinio rezervo, siejamo su atsparumu su amžiumi susijusiam pažintinių funkcijų silpnėjimui.
Gali virsti papildomu uždarbiu arba net nauja karjera. Ne viena sėkmės istorija, kai medikė ar vadovė tapo keramike ar floriste rodo, kad daugelis hobių gali tapti ne tik laisvalaikiu, bet ir realia galimybe užsidirbti. Be to, kurdamas įgūdį, kuri ir savo „asmeninį kapitalą“. Suaugus dažnai investuojame tik į darbą, bet hobis kuria platesnį pagrindą: įgūdžius, pažintis, reputaciją ir net galimybes ateičiai. Net jei hobis niekada netaps darbu, jis gali duoti kontaktų, naujų pasiūlymų ar papildomų projektų, nes žmonės dažnai renkasi tuos, kurie turi realią patirtį ir matomą veiklą.
Kokių būna būrelių ar veiklų suaugusiems?
Būreliai suaugusiems ir laisvalaikio užsiėmimai gali būti labai įvairūs, tačiau patogiausia juos skirstyti į tris pagrindines grupes: aktyvias (judrias), kūrybines (pasyvesnes) ir tobulėjimo veiklas. Toks skirstymas padeda greičiau suprasti, kokios veiklos tau labiausiai tinka pagal tikslą – ar nori daugiau judėti, atsipalaiduoti ir pamedituoti ramybėje, ar įgyti naujų įgūdžių kasdieniam gyvenimui.
Aktyvios (judrios) veiklos – tai būreliai, kuriuose daug judama, sportuojama arba žaidžiami individualūs ir komandiniai žaidimai. Šios veiklos dažniausiai gerina fizinę savijautą, ištvermę ir energiją, o kartu padeda atsikratyti įtampos po darbo. Prie aktyvių veiklų galima priskirti jogą, pilatesą, bėgimą, šokius, plaukimą, kovos menus, krepšinį, tenisą ir kitas veiklas kur reikės pajudėti.
Kūrybinės (pasyvesnės) veiklos – tai užsiėmimai, kuriuose lavinamas kūrybiškumas ir dažnu atveju sukuriamas kažkas naujo. Tai gali būti rankdarbiai, keramika, tapyba, lipdymas, floristikos dirbtuvės, fotografija ar dizaino užsiėmimai. Nors veiklos yra pasyvios, o po jų nejaučiamas nuovargis, tačiau labai padeda atsipalaiduoti, išlaisvinti mintis, sumažinti stresą ir patirti malonų „įsitraukimo“ ar meditacinį jausmą.
Tobulėjimo veiklos – tai būreliai ir kursai, kuriuose įgyjame naujų arba stipriname jau turimus įgūdžius, kurie praverčia kasdienybėje ar net darbe. Tai gali būti kalbų mokymasis, vairavimo pamokos, viešasis kalbėjimas, dainavimas, fotografijos pagrindai, finansinis raštingumas, maisto gamyba ar grojimas muzikos instrumentais. Šiose veiklose intensyviausiai dirba smegenys, o rezultatas dažniausiai yra labai konkretus – naujas įgūdis, kurį galima pritaikyti praktiškai. Šiose veiklose treniruojame smegenis, mokomės, todėl po tokių veiklų gali jaustis malonus nuovargis, tačiau pasitikėjimo ir džiaugsmo savimi jausmas suteikia nepakartojamą džiaugsmą ir pasitikėjimą savimi.
O ką po darbo veiksi tu?
Norint išsirinkti tinkamiausią būrelį sau, geriausia vadovautis ne tuo, kas „madinga“ šiuo metu darbe ar tarp draugų, o tuo, kas realiai tau padės išlaikyti motyvaciją ir jaustis gerai ilgą laiką. Patikimi psichologijos tyrimai rodo, kad žmonės labiausiai įsitraukia į veiklas tada, kai jos atitinka tris pagrindinius poreikius: autonomiją (kai pats renkiesi), kompetenciją (kai gali pajausti progresą) ir ryšį (kai jauti bendruomenę) – todėl renkantis verta pagalvoti, ar užsiėmimas bus tavo noras, ar tik „reikėtų“, ar ten jausiesi komfortiškai, ir ar veikla leis augti žingsnis po žingsnio. Praktinis patarimas labai paprastas: išsirink 2–3 variantus, nueik į bandomąją pamoką ir pasirink tą, po kurio grįžus namo jautiesi ne išsekęs, o emociškai „gyvesnis“ – nes naujovės ir atradimo jausmas smegenyse sukuria papildomą motyvaciją, o ilgainiui būtent tai padeda veiklą paversti nuolatiniu įpročiu, o ne trumpu bandymu. Be to, būreliai yra puikus būdas išbandyti tai apie ką seniai svajojai, gal svajojai tapti ballerina, o gal kovotoju ar atlikėju. Svarbiausia neužsidėti išankstinių blokų: “oi aš tai jau šokti nemoku tai tikrai ne” ir eiti drąsiai ten kur nori širdis.
Bet gal jau per vėlu?
Jeigu pagauni save galvojant „bet aš jau per sena(-as)“, sustok akimirkai ir pagalvok: dažniausiai tai nėra amžiaus klausimas, o įpročio ir drąsos klausimas. Suaugus mus labiau stabdo ne metai, o baimė atrodyti juokingai, nemokėti ar pradėti nuo nulio. Tačiau būtent pradžia nuo nulio ir yra didžiausia vertė – nauja veikla sukuria „pirmų kartų“ jausmą, grąžina smalsumą, lengvą adrenalino kibirkštį ir vėl įjungia entuziazmą, kurio kartais pritrūksta rutinoje. Daugelis tyrimų rodo, kad smegenys išlaiko plastiškumą visą gyvenimą, o geriausiai ją stiprina ne tai, ką jau seniai mokame, o nauji, dar nepatirti įgūdžiai – todėl pradėti šokius, keramiką, plaukimą ar net pianiną 40-ies, 60-ies ar 70-ies yra ne „per vėlu“, o kaip tik vienas geriausių sprendimų savo savijautai, pasitikėjimui ir gyvenimo kokybei. Kitaip tariant, jaunystė nėra skaičius pase – jaunystė yra tada, kai tavo gyvenime dar vyksta pirmi kartai. O realybėje matome nuostabius pavyzdžius kai 60-mečiai išmoksta kaituoti, o 40-metės tampa neprofesionaliomis dailiojo čiuožimo sportininkėmis ir keliauja po pasaulio varžybas, 50-mečiai skina neprofesionalių šokėjų tarptautinius apdovanojimus. Todėl drąsiau ir pirmyn!